Mamos Albinos rožė

Reda ir Arvydas Macijauskai iš Gelgaudiškio pasakoja: „mamos rožei jau gali būti mūsų krašte apie šimtą metų, nes mamos Albinos Greičiuvienės (mergautinė pavardė Tirlikaitė) tėtis J. Tirlikas dirbo Šemetos dvare (Diktariškėse) agronomu. Todėl spėjame, kad mama gavo iš tėvo, gaila, nepaklausėme, bet pas mus augo, kiek prisimenu, apie 40 metų. Ji gal nėra labai vertinga, bet mūsų krašte istorinė ir labai klasikinė jos vyšninė spalva. Mums ji įdomi ir savaip brangi. Rožytė gležna, nebent kur užuovėjoje, prie namo, įsaulėje, taip pas mamą, gerai patręšus, užaugo iki pusantro metro. Graži, kai vienoje vietoje susodintos kelios arba puokštėje“