Kaip sodinti?

Sodinimo vietos parinkimas ir dirvos paruošimas
Rožėms parinkite saulės apšviestą vietą. Tinka ir dalinai užpavėsinta vieta, tačiau parinkta vieta tiesioginės saulės turėtų gauti ne mažiau nei 5-6 valandas. Nesodinkite arti didelių medžių, nes jų šaknų sistema yra labai stipri ir didelė, rožė nesugebės įsitvirtinti tokioje vietoje. Rožėms visiškai netinka labai kalkingas ir/arba nuolat užmirkęs dirvožemis. Gausiai pakartotinai žydinčioms rožėms reikia derlingo, puraus dirvožemio. Idealus dirvožemis – lengvas derlingas, turtingas humusu priemolis, kurio rūgštingumas artimas neutraliam (pH 6-6,5). Į labai molingą dirvą prieš sodinant įterpkite durpių ar perpuvusio mėšlo/komposto, šiek tiek smėlio. Į labai smėlingą dirvą įterpkite molio drėgmei sulaikyti, taip pat labai tinka perpuvęs mėšlas ar kompostas.

Jei prieš tai planuojamoje vietoje augo kita rožė, dirvožemį pakeiskite šviežiu.

Yra nemažai rožių ar erškėčių hibridų, kurie gali augti ir skurdžiame dirvožemyje.

Ką daryti gavus rožes?

Geriausia jei gautus augalus kuo skubiau pasodintumėte į nuolatinę augimo vietą. Tačiau neišpakuotos ir laikomos vėsiai (bet ne minusinėje temperatūroje) jos gali būti išbūti apie savaitę laiko. Jei augalų negalite pasodinti ilgiau nei savaitę, juos išpakuokite ir nuožulniai prikaskite laikinoje vietoje lauke (šaknis užberkite žemėmis). Jei iki sodinimo nėra galimybės rožių prikasti lauke, juos laikinai prikaskite į drėgno dirvožemio ar durpių kibirą. Taip augalus galite išlaikyti keletą savaičių ir daugiau. Jei į nuolatinę vietą sodinti negalėsite dar ilgesnį laiką, rožes prikaskite lauke: paguldykite nuožulniai ir žemėmis užberkite šaknis bei dalį šakų. Taip jos gali laukti sodinimo net iki ansktyvo pavasario. 

Sodinimas

Tinkamas sodinukų „plikomis šaknimis“ sodinimo laikas – vėlyvas ruduo ar ankstyvas pavasaris, kai žemė jau atitirpusi ar dar neįšalusi, bet sodinukai vis dar / jau žiemos ramybės būsenoje (iš vazonėlių sodinti galima visą vegetacijos sezoną).
Prieš sodinant patrumpinkite per ilgas šaknis. Rudeninio sodinimo metu rožių genėti nereikia. Rožes sodinkite taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur
išauga pirmosios šakos, žiūrėkite nuotr.) būtų apie 5–10 cm po žeme.

 

Sodinant duobėje nesuraitykite šaknų – tuomet geriau padidinti sodinimo duobę ar per ilgas ištįsusias šaknis patrumpinti. Sodinant rožes jų netręškite mineralinėmis trąšomis! Išimtis – jei sodinate į itin molingą, sunkią dirvą. Tokiu atveju iškaskite apie 15 cm gilesnę duobę nei būtina rožei pasodinti, į dugną įberkite žiupsnelį fosforo trąšų, ant jų užpilkite sluoksnį žemių ir tik tada sodinkite rožę. Šaknys jokiu būdu neturi patekti arti trąšų. Visada gerai, jei sodinant, į atgal beriamą
žemę įmaišysite organinių priedų: durpių, subrendusio komposto ar šiek tiek
perpuvusio mėšlo (šviežias kompostas ar mėšlas jokiu būdu netinka!). Užpildant
sodinimo duobę visada bent pusę tūrio turi sudaryti vietinė žemė. Išimtis, jei
sodinate į naujoms rožėms netinkamą dirvožemį (itin kalkingą ar į vietą, kur
anksčiau augo kita rožė). Tokiu atveju dirvožemį reikia visiškai pakeisti. Naujai pasodintus augalus gerai palaistykite. Pasodintus sodinukus apkaskite apie
10–15 cm dirvožemiu ar apmulčiuokite taip, kad iš žemės kyšotų tik sodinukų šakų galai. Tai apsaugos stiebus nuo suvytimo (džiovinančios saulės, vėjų, šalčių), kol pradės funkcionuoti šaknų nauja sistema.

Pavasarį pradėjus augti naujiems ūgliams, ir praėjus šalnų pavojui, žemes ar mulčą išsklaidykite ar pašalinkite. Sodinant vijoklines rožes šalia sienos sodinuką sodinkite
nuožulniai taip, kad šaknys būtų nukreiptos tolyn nuo sienos, o šakos – link sienos. Prie pamatų dirvožemis greitai išdžiūva, todėl taip pasodintos rožės šaknys greičiau pasieks normalaus drėgnumo zoną. Dėl tos pačios priežasties prie pat pastatų pasodintus augalus bent jau pirmaisiais metais reikia dažniau laistyti.


Tręšimas


Jei tinkamai paruošta dirva, pirmais metais po pasodinimo rožių tręšti nereikia. Vėliau – reikia reguliariai tręšti bent du kartus sezono metu. Jei rožės auga labai
laidžiame ir lengvai išplaunamame smėlio dirvožemyje gali tekti tręšti ir dažniau. Bent vieną kartą sezono metu (geriausia pavasarį) rekomenduojama tręšti organinės kilmės trąšomis. Jei jų neturite – tręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose gausiau azoto. Vasarą – birželį arba liepą – tręškite mineralinėmis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Nuo rugpjūčio mėn. netręškite, kad augalas nebeaugintų naujų ūglių, kurie
nespės subręsti iki pirmųjų šalčių. Tręšiant laikykitės ant trąšų pakuotės nurodytų reikalavimų. Pertręšti augalai praranda atsparumą ligoms ir šalčiui. Tręšiant svarbiausia taisyklė yra ši: geriau mažiau nei per daug!