Užutrakio dvaro sodybos rožės

Labai džiaugiamės galėdami patarti kokias rožes geriau auginti šioje nuostabioje dvaro sodyboje. Su Trakų Nacionalinio parko direkcija bendraujame nuo pat mūsų medelyno įsikūrimo pradžios. Su Andželika Kriaučiūniene iš Trakų istorinio nacionalinio parko visais rožių klausimais tariamės jau apie 20 metų. Idėja pasodinti daug istorinių rožių kilo buvusiam ilgamečiui nacionalinio parko direktoriui Gintarui Abaravičiui. Per tą laiką buvo visko: ir sudėtingų sodinimų, ir persodinimų, ir vagių, ir labai labai šaltų žiemų, ir veislių, kurios nepasiteisino ar vietų, kuriose rožės neaugo. Rožynas - gyvas organizmas.

Pirmoji rožių klomba Užutrakio rūmų parteryje buvo pasodinta 2005 metais. Dar Dianos skulptūros nebuvo. Taigi, šioms 'Jacques Cartier' rožėms jau 20 metų! 

2005 m.:

2025 metų ruduo:

Mažutėms baltosioms 'Marie Pavie' irgi jau apie 15 metų, nors kasmet apšąla iki pat žemės, tačiau visada atsprogsta iš apačios ir žydi iki šalnų.

Kitos rožės. Retai kur pamatysite rūtų bordiūrą.

Louise Odier (XIX a.)

 Rožynėlis prie dvaro virtuvės. Pradžia:

Po to:

Pirmais metais po pasodinimo, ant dalies gėlyno buvo uždengtos plastikinės restorano užuolaidos. Gėlyna labai nukentėjo. Ir taip pavėsinga vieta buvo dar labiau užpavėsinta. 

Naujos erškėčių kolekcijos "gimimas". 2020 m.:

 

2025 m. vasara. Žydėjimas. Atkuriant istorinius parkus, Lietuvoje beveik visada dėmesys kreipiamas į buvusius centrinio parterio rožynus ir pamirštama apie vertingas erškėčių rūšis bei jų hibridus, tinkančius peizažinei parko daliai. Centrinių parterių rožynai niekada nebuvo ilgaamžiai, buvo sodinamos naujausios ir gražiausios to meto rožių veislės, kurios nepasižymėjo atsparumu šalčiams. Daugiau dėmesio istoriniuose želdiniuose reiktų skirti ilgaamžiams kultivarams, ypač tinkantiems mūsų klimato sąlygoms.Dažniausiai tai aukšti stambūs krūmai, kurie nebuvo sodinami centriniuose paradiniuose gėlynuose. Šią kolekciją galima būtų pavadinti „Šiaurės sodų rožės“, čia surinkta ne tik istoriškai Lietuvai svarbūs ir atsparūs šalčiams kultivarai ar atsparios dekoratyvios erškėčių rūšys bet ir modernūs hibridai, kuriuos sukūrusių selekcininkų pagrindinis tikslas ir buvo atsparumas šalčiui. Ši selekcinė linija nėra populiari daugelyje šalių, nes lyderiai dirba šiltesnio klimato šalyse, o ir komercinės veislės tikslas yra didelis dekoratyvumas, bet ne ilgaamžiškumas. Rožių „šiaurės sodams“ kūrimą dažniausiai remia ir skatina tokių kraštų kaip Kanados ar Skandinavijos vyriausybės. Dauguma žmonių dar mažai susipažinę su erškėčių įvairove ar su ypač atsparių mūsų klimato sąlygoms rožių įvairove. Įdomi yra ne tik jų išvaizda, bet ir jų „kelionių“, introdukcijos istorijos. Dalis pasodintų kultivarų yra išskirtinai susiję su Lietuva: dauginamoji medžiaga paima iš Lietuvoje surastų, nuo seno augintų augalų, kuriems nerasti atitikmenys kitose šalyse.