XIX a. antros pusės numylėtinė 'Marechal Niel'

Dovilė Rylienė

 

Rožių pasaulyje 'Marechal Niel' teisingiausia būtų apibūdinti taip: pati gražiausia, pati puošniausia, pati gracingiausia, pati elegantiškiausia, pati geidžiamiausia ir tuo pačiu pati įnoringiausia XIX a. antros pusės dama.

Childe Hassam, Marechal Niel Roses, 1919 m.

Daug kur teigiama, kad 1864 metais šią rožę Prancūzijoje pristatė selekcininkas Henri Pradel. Tačiau yra dar daug neatsakytų klausimų šioje istorijoje ir aš linkusi kol kas rašyti, kad "kilmė nežinoma". Labai greitai ji tapo pačia geidžiamiausia, pačia populiariausia tiek Europoje, tiek ir už Atlanto ribų. Iki tol rožių pasaulyje nebuvo nieko panašaus. Tuo metu nebuvo geltonų  pakartotinai žydinčių rožių. Šioji išsisikyrė ne tik savo spalva, bet ir žiedo prašmatnumu, delikačiu arbatinių rožių kvapu, žiedo dydžiu...  Tai labai vešli vijoklinė rožė (gali užaugti iki 5 m. aukščio). Deja, ši dama lauke gali augti tik labai šilto klimato zonose. Tačiau tai nesustabdė šios rožių gerbėjų, šaltesnio klimato zonose ji buvo auginama oranžerijose ir žiemos soduose. Rožininkai ją apibūdina kaip "specialistų" ar "oranžerijų" rože. Iki XX a. pradžios, ji buvo masiškai auginama oranžerijose žiedų skynimui. Buvo be galo populiari tarp skintų rožių. Sunku dabar įsivaiduoti tuos šiltnamius - aukštos sienos ir pastatyti treliažai buvo apsiviję vijoklinės rožės stiebais.

Nuotrauka iš knygos Rev A. Foster-Melliar 'The Book of the Rose\ 1910, psl. 109. Rožė 'Marechal Neil' oranžerijoje. Viršutinėje nuotraukoje augalas su apie 300 žiedų 1894 m. balandžio mėnesį. Apatinėje nuotraukoje tas patas augalas apgenėtas po žydėjimo. 

 

XIX a. pabaigos – XX a pradžios sodininkystės ir gėlininkystės lenkiškam žurnale ‚Ogrodnik Polsky‘ ši rožė paminėta daugybę kartų. Čia aprašytas ir vienas labai įdomus faktas : "Kaip kartais reikia bausti už padarytą žalą augalams, parodo faktas, aprašytas ' „Deutsche G. Zeitung": Sodininkas Hettinger dėl konkurencinio pavydo, sunaikino du 'Marechal Niel' egzemploirius, augusius grafo ... žiemos sode. Kelmai buvo tokio pat storio kaip ranka. Kenkėjas buvo nubaustas 9 mėn. kalėjimo ir tūkstantį markių bauda žalai atlyginti."

Šią rožę sėkmingai pražydindavo Kalėdoms (tuo metu tikrai ne visos veislės galėjo būti pražydinamos skynimui ant Kalėdų). Vokietijoje kai kuriose senose dvarų oranžerijose dar išliko tradicija Kalėdoms pražydinti nuostabių 'Marechal Niel' žiedų.

'Marechal Niel' buvo dažniausiai dailininkų tapoma rožė, yra daugybė šios rožės spalvotų piešinių. 

'The Garden Illustrated' 1883 m. 

Pervertus lenkų istoriko Roman Aftanazy keturių tomų veikalą apie XIX a. Žečpospolitos dvarus, .Marechal Niel' paminėta, kad buvo auginama Baltarusijos ir Lenkijos dvarų oranžerijose (įdomu, kad šiame veikale beveik neminimos konkrečių augalų veislės, o 'Marechal Niel' vardinama kaip labai vertingas turtas). Ji augo ir Lietuviškų dvarų oranžerijose.

Gražuolė ‘Maréchal Niel‘ minima ir etnobotanikės Gražinos Žumbakienės užrašytame atsiminime apie Platelių dvaro rožes (Žumbakienė, 2016). Nors pasakotojas nemini rožės pavadinimo, bet pagal visą atpasakotą šios rožės išvaizdą tai neabejotinai ‘Maréchal Niel‘:

„Silvestro Vasiliausko tėvas Silvestras buvo sodininkas ir daržininkas, nuo 1908 m iki 1928 m. tarnavo Plateliuose pas grafus Šuazelius. Vyras sakė, kad ten rožes augino kvepalų gamybai: „Prie daržų buvo viena oranžerija. Jos viduje buvo auginamas vienas keras rožių. Jis užėmė visą oranžeriją. Šakos išsišakojusios po ją visą. Stiklas buvo tik iš pietų pusės, iš kitų pusių mūrai užmūravoti. Tai visi žiedai buvo į pietų pusę atsisukę. Gelsva spalva kaip kanarėlių, švelni geltona. Labai kvepėdavo. Nepratęs ilgai ten negalėjai būt nuo kvapo. Kai žydi jau gerai, kala dėžutes iš lentelių meistras. Į dėžutes pripila smėlio, smulkių durpių storokai, palaisto vandeniu, kad būtų šlapia. Karpydavo tuos žiedus ir badydavo į tą šlapią žemę, kad labai nesuvystų. Užkaldavo viršų lentelėmis ir veždavo į Paryžių. Sakydavo grafaitė, kad iš tų rožių darė odekolonus. Kartą padovanojo motinai buteliuką ir sakė: „Daržininkiene, štai iš mūsų rožių yra šitie odekolonai padaryti."

Rietavo oranžerijoje taip pat augo ‘Maréchal Niel’, “Dar vienos durys atvesdavo į paskutinį oranžerijų skyrių, kur buvo auginamos azalijos ir kitos gėlės. Čia ant kaskadų, kylančių į viršų, beveik iki pat stogo augo, žydėjo ir žavėjo lankytojo akį gražiais įvairiaspalviais žiedais azalijos ir kitos gėlės. Šį grožį, kaip pasakoja buvusio sodininko B. Saponkos duktė S. Lapinskienė, dar pagyvindavo didžiulė arbatinė rožė Maršal Nil. Jos penki stiebai išrangyti po stikliniu stogu savo puošniais žiedais žavėjo lankytojus” (Kontrimas, 1992).

Rietavo dvaro sodyba. Kunigaikščių Oginskių rūmų Rietave oranžerijos fragmentas apie 1924 m. ROKIM GEK 313 © Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus.

Mes ‘Maréchal Niel‘ rožę auginam vazone (ir tai jai nelabai patinka), žiemai nešam į nešildomą rūsį, o sausio gale įnešam į kambarį. Deja, ne kiekvienais metais pavyksta sulaukti žiedų. Dažnai ne iki galo išsivystę žiedpumpuriai paruduoja ir nukrenta. Vis dėl to jai reikia daugiau vietos, reikia augimo didesniame vazone ar grunte oranžerijoje ir būtinai - gero apšvietimo. Tik laikant po specialiomis apšvietimo lempomis mums ją pavyko pražydinti.

 

Literatūra:

Aftanazy, Roman. Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej. Wrocław, 1991-1997.

Kontrimas, Justinas. Oginskių oranžerijos ir šiltnamiai. “Rietavo apylinkės” p. 113-116, Kaunas, 1992.

'Ogrodnik Polski', Notaty Ogrodnicze. Nr 11 p 259, 1888.

Žumbakienė, Gražina. Senieji Lietuvos gėlių darželiai. Lietuvos liaudies buities muziejus, 2016.