Rudeninis rožių genėjimas: genėti ar palikti?

Kai tik ateina ruduo, Lietuvoje padaugėja rožių specialistų genėjimo klausimais. Kiekvienais metais. Nejaugi prie jūsų, pradedančio rožių augintojo, nebuvo priėjęs garbaus amžiaus patyręs specialistas ir nepamokė, kad rožes reikia smarkiai patrumpinti, na taip, kad maža nepasirodytų. Ginčytis tokiais atvejais tikrai neverta. Nepavyks. Dar ir straipsnių tokia tematika atsiranda. Nors logiško paaiškinimo, kodėl taip reikia daryti dar neišgirdau.

Todėl šį straipsnį rašau visai ne tiems „specialistams“ – vis tiek neperauklėsiu, o žaliems, pradedantiems ir įsiklausantiems.

Rašysiu ne savo pamąstymus, o tiesiog peržvelgsiu keleto užsienio rožininkų rekomendacijas:

David Austin, Peter Beales, Dr.D.G.Hessayon rekomenduoja: visur, kur žiemos yra nešaltos, rožės genėti Sausį arba Vasarį. Tose klimato zonose, kur žiemos yra šaltos, reikia laukti, kol rožės pradeda sprogti.

Jerry Olson ir John Whitman „Growing roses in cold climates“ (1998 m.):

„Niekada negenėkit vėlai sezono metu. Genėjimas visada skatina naujų ūglių augimą, kurie šaltą žiemą žūsta. Nustokite genėti peržydėjusius žiedus liepos gale ar rugpjūčio vidury, nes uogų formavimasis taip pat veda augalą į ramybės būseną.“

Helmut Jantra „Rosen.Auswahl.Pflege.Gestaltung“ (1991 m.):

„Vienintelis tinkamas laikas genėjimui – pavasaris (kovo pabaiga arba balandis). Rudeninis trumpas genėjimas betikslis (nenaudingas), taip tik nusilpninam krūmą ir suardom krūmo harmoniją.„

Kordes kompanija (Vokietija):

Rudeninis genėjimas tik dėl estetinių priežasčių. Daugiau negu per pusę trumpinti negalima.

Dar būtų galima vardinti daugybę autorių, bet manau neverta jei jau šie neįtikino. O kuo gi naudingas smarkus rožių genėjimas rudenį, kai priešaky šalta žiema? Man sunku surasti priežastis, na nebent tik tuo, kad tokias rožes labai lengva apdengti :) arba tuomet „šiltnaminiams“ rožininkams galima prisirinkti skiepų žiemos skiepijimui :)

Vėlai rudenį, lapkričio mėnesį galima trečdaliu pažeminti krūmą, jei to Jums reikia dėl estetiškesnio krūmo vaizdo paradinėje vietoje. Taip pat labai rekomenduoju pritrumpinti visus ilgus, iš bendro krūmo konteksto labai išsišovusius ūglius (tai negalioja vijokliams). Juos trumpinti iki kitų šakų lygio. Tai svarbu jauniems, dar nesenai pasodintiems augalams, nes paliktus ilguosius ūglius per žiemą blaško vėjai ir išjudina šaknyną.

Na, o anksti pavasarį galit genėti kruopščiai ir smarkiau. Ten jau savos taisyklės kiekvienai grupei. Labai geros Peter Beales rekomendacijos:

„Pagrindinis genėjimui reikalingas įrankis – sveikas protas, sekantis svarbus dalykas – augalo pajautimas, trečias reikalingas dalykas – geros pirštinės, na o ketvirtas – aštrus sekatorius“

Įsitikinau: rožės yra labai pakantus ir prie visokių augintojų teorijų prisitaikantis augalas. Visos rožės, kurios žiedus krauna ant pirmamečių ūglių prisitaiko ir prie šeimininkų užgaidos bei noro "susitvarkyti" prieš žiemą ir viską nurėžti smarkiai, Jos ataugs pavasarį ir žydės. Bet tokių genėjimo "bajerių" tikrai nesupras nė viena rožė, kuri žiedus krauna ant senesnės medienos.

Dovilė Rylienė

LIERATŪRA:

Olson J., Whitman J., 1998: Growing roses in cold climates

Jantra H., 1991: Rosen. Auswahl. Pflege. Gestaltung

Austin D., 1993: The heritage of the rose

Beales P. 1997: Classic Roses