Kaip sodinti (sodinukai plikomis šaknimis)
Sodinimo vietos parinkimas ir dirvos paruošimas
Rožėms parinkite saulės apšviestą vietą. Pavėsį toleruojančioms veislėms tinka ir dalinai užpavėsinta vieta, tačiau parinkta vieta tiesioginės saulės turėtų gauti ne mažiau nei 5–6 valandas. Nesodinkite arti didelių medžių, nes jų šaknų sistema yra labai stipri ir didelė, rožė nesugebės įsitvirtinti tokioje vietoje. Rožėms visiškai netinka labai kalkingas ir/arba nuolat užmirkęs dirvožemis. Gausiai pakartotinai žydinčioms rožėms reikia derlingo, puraus dirvožemio. Idealus dirvožemis – lengvas derlingas, turtingas humusu priemolis, kurio rūgštingumas artimas neutraliam (pH 6–6,5). Į labai molingą dirvą prieš sodinant įterpkite durpių ar perpuvusio mėšlo/komposto, šiek tiek smėlio. Į labai smėlingą dirvą įterpkite molio drėgmei sulaikyti, taip pat labai tinka perpuvęs mėšlas ar kompostas. Rožėms netinka ypač juodos spalvos pigūs substratai, kuriuose yra dažų. Tokiame substrate rožė tik vegetuos.
Jei prieš tai planuojamoje vietoje ilgai augo kita rožė (daugiau nei 5 metus), dirvožemį pakeiskite nauju (tinka daržo žemė ar kt. vietos žemė, kur neaugo rožės).
Yra nemažai rožių ar erškėčių hibridų, kurie gali augti ir skurdžiame dirvožemyje.
Ką daryti gavus rožes?
Geriausia jei gautus augalus kuo skubiau pasodintumėte į nuolatinę augimo vietą. Tačiau neišpakuotos ir laikomos VĖSIAI (ne kambario temperatūroje) rudenį (pavasarį trumpiau) pakuotėje gali išbūti apie dvi savaites. Jei augalų negalite pasodinti ir po dviejų savaičių, juos išpakuokite ir nuožulniai prikaskite laikinoje vietoje lauke (šaknis užberkite žemėmis).
Sodinimas
Tinkamas sodinukų „plikomis šaknimis“ sodinimo laikas – vėlyvas ruduo ar ankstyvas pavasaris, kai žemė jau atitirpusi ar dar neįšalusi, bet sodinukai vis dar/ jau žiemos ramybės būsenoje (iš vazonėlių sodinti galima visą vegetacijos sezoną).
Rožes sodinkite taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos, žiūrėkite nuotr.) būtų apie 5–10 cm po žeme. Tai labai svarbu! Jei rožių sodinate daug ir jas sodina samdyti darbuotojai ar talkininkai, būtinai prižiūrėkite sodinimą, kad būtų iškastos reikiamo gylio duobės (dažniausiai į tai žiūrima atsainiai) ir skiepo vieta būtų po žeme. Jei sodinukas pasodinamas per sekliai – jį ištraukiate ir iš naujo kasate gilesnę duobę.
Prieš sodinant patrumpinkite per ilgas, plonas, išsikišusias šaknis. Sodinant duobėje nesuraitykite šaknų – tuomet geriau padidinti sodinimo duobę arba per ilgas ištįsusias šaknis patrumpinti. Sodinant rožes jų netręškite mineralinėmis trąšomis! Visada gerai, jei sodinant, į atgal beriamą žemę įmaišysite organinių priedų: durpių, subrendusio komposto ar šiek tiek perpuvusio mėšlo (šviežias kompostas ar mėšlas jokiu būdu netinka!). Užpildant sodinimo duobę visada bent pusę tūrio turi sudaryti vietinė žemė. Išimtis, jei sodinate į naujoms rožėms netinkamą dirvožemį (itin kalkingą ar į vietą, kur anksčiau augo kita rožė). Tokiu atveju dirvožemį reikia visiškai pakeisti. Naujai pasodintus augalus gerai palaistykite (vėlyvo rudeninio sodinimo metu tai daryti visai nebūtina). Pasodintus sodinukus apkaupkite ar apmulčiuokite taip, kad iš žemės kyšotų sodinukų šakų galai. Tai apsaugos stiebus nuo suvytimo (džiovinančios saulės, vėjų, šalčių), kol pradės funkcionuoti šaknų nauja sistema.
Pavasarį pradėjus augti naujiems ūgliams, ir praėjus šalnų pavojui, žemes ar mulčą išsklaidykite ar pašalinkite. Sodinant vijoklines rožes šalia sienos, sodinuką sodinkite nuožulniai, kad šaknys būtų nukreiptos tolyn nuo sienos, o šakos – link sienos. Prie pamatų dirvožemis greitai išdžiūsta, todėl taip pasodintos rožės šaknys greičiau pasieks normalaus drėgnumo zoną. Dėl tos pačios priežasties prie pat pastatų pasodintus augalus bent jau pirmaisiais metais reikia dažniau laistyti.