Damaskinės rožės

Pirmosios Damaskinės rožės atsirado mažojoj Azijoj. Į Europą pateko 1254 metais iš Damasko (iš čia ir kilo pavadinimas) kartu su grįžtančiais kryžiuočiais. Damaskinės rožės buvo labai populiarios Prancūzijoj nuo XVII a. iki XIX a. vidurio. XIX a. antroje pusėje tapo nepopuliarios ir soduose dažniausiai buvo auginama tik viena Damaskinė rožė: ‘Mme Hardy’.

Atrinktos Damaskinių rožių formos plačiai auginamos rožių eterinio aliejaus/rožių vandens gamybai.

Tai labai įvairiapusiška rožių grupė. Šią grupę sudaro daug skirtingų tipų rožių. Jos didesnės nei Prancūzinės rožės, su blyškesniais, didesniais lapais. Apie 1,2 - 1,5 m aukščio platūs vešlųs krūmai, dažnai šakos lenkiasi žemyn. Žiedai – nuo baltos iki tamsiai rausvos spalvos, žiedynuose po tris, penkis ar daugiau. Žiedai tuščiaviduriai, pusiau pilnaviduriai ar labai pilnaviduriai. Jų žiedlapiai tarsi šilkiniai, permatomi. Žiedai labai kvapnūs. Žiedus krauna ant senesnės medienos, todėl jų visiškai negalima genėti rudenį. Geriausias genėjimo/formavimo laikas - anksti pavasarį arba iš karto po žydėjimo (ne vėliau). Labai smarkiai genėti galima tik tuo atveju, jei krūmą reikia atjauninti. Tai labai ištvermingos, atsparios ligoms ir šalčiams rožės. Šią grupę sudaro vieną kartą žydinčios Vasarinės Damaskinės rožės (summer damask) ir pakartotinai žydinčios Rudeninės Damaskinės rožės (autumn damask, damask perpetual). Pakartotinai žydinčios Damaskinės rožės Europoje buvo plačiai auginamos nuo 1812 iki 1850 m.

• ««
• « Ankstesnis
• 1
• Kitas »
• »»

• ««
• « Ankstesnis
• 1
• Kitas »
• »»