Rožių paruošimas žiemai

Kaip ir kiekvienais metais, kai tik sinoptikai pradeda gąsdinti „labai dideliais“  pirmaisiais šaltukais, tarp rožių augintojų kyla panika...


 

 

Lietuvoje žiema yra yprastas gamtos reiškinys, todėl panikuoti tikrai neverta – apie šaltąjį metų laiką reikia pagalvoti jau planuojant rožyną, parenkant jam vietą ir pasirenkant tinkamas tai vietai veisles. Nors Lietuva yra nedidelė, tačiau skirtingose jos dalyse klimatas skiriasi. Taip pat svarbus ir konkrečios vietovės mikroklimatas – skersvėjai, dirvožemio tipas ir panašios smulkmenos lemia mikroklimato skirtumus, į kuriuos reikia atsižvelgti. Augalus žiemai reikia ruošti iš anksto, tačiau tai nereiškia kad juos reikia anksti dengti.

Žiemojimui turi įtakos pasodinimo teisingumas (skiepijimo vieta turi būti paslėpta po žeme, o ne iškelta virš jos), tręšimas, bendra agrotechnika sezono augimo metu ir kt. Jau nuo rugpjūčio mėnesio rožės turėjo būti dalinai „marinamos badu“ – tuo metu jau negalima augalų tręšti azotinėmis trąšomis. Azotas priverčia augalus greitai augti, stiebai būna sultingi, juose daug vandens, kuris, šaldamas į ledą, stiebus suplėšo iš vidaus. Duguma nuo mokyklos laikų žinome, kad vanduo užima kur kas mažesnį tūrį, nei iš jo susidarantys ledo kristalai. Augale susikaupęs vanduo elgiasi taip pat. Tačiau augalai ir neturi visiškai badauti – labai svarbu, kad rožės sezono eigoje gautų pakankamai kalio, fosforo ir kitų būtinų elementų, kurie padeda susidaryti ir subręsti medienai. Didelę įtaką žiemojimui gali turėti ir ligos. Vargu ar verta tikėtis, kad paliegęs ir nusilpęs, ligų kankinamas augalas sėkmingai žiemos. Lygiai taip pat vargu ar sėkmingai peržiemos „riebus“, perteklinai tręštas, išlepęs „šiltnamio sąlygomis“ užaugęs augalas. Na, bet šiuo metų laiku jau negalime pakeisti vasarą darytos priežiūros, tai apie tai verčiau galvoti kitais metais. Lygiai taip pat šiuo metu jau neverta jaudintis dėl esamos vietovės mikroklimato – retas kuris iš mūsų turi didelį pasirinkimą, kur sodinti ir auginti rožes.

Taigi: ką mes galime padaryti rožyne šiuo metu, kad augalai žiemą patirtų mažiau streso ir geriau peržiemotų? Visų pirma – nepanikuoti :)

Pagalvokite logiškai: jei jūsų rožėms yra mirtinas 10 laipsnių šaltis, tai jos niekaip, net ir su šilčiausiais kailiniais, nepergyvens normalios lietuviškos žiemos. Pirmieji šaltukai – tai tik ženklas, kad jau galima pradėti ruošti rožes žiemai, bet tai nereiškia, kad jos jau turėjo būti uždengtos. Patiems augalams tas šaltukas netgi būtinas – rožėms tai taip patženklas, kad reikia ruoštis žiemai. Atšalus orams augaluose vyksta įvairūs biocheminiai procesai ir jiems iki galo įvykti reikia laiko.

Dengimus galima pradėti jau po rimtesnių šalnų, nelaukiant šalčių. Vyrauja nuomonė, jog rožes galima pradėti dengti tik nusistovėjus šaltukui, antraip kauburiuose supiltos durpės sušlaps ir rožės juose sušus... „Sušusti“ yra linkę jauni, sultingi ir nesubrendę stiebai. Didelis tokių stiebų kiekis vėlyvą rudenį rodo, kad augalai buvo netinkamai tręšiami. Jei stiebai iki šio meto vis dar nesumedėjo – vargu ar jie žiemos net ir dar ilgiau laukiant. Dengiant tik minimaliu pagrindo užpylimu (durpėmis/kompostu/žemėm) kauburys vis viena sudrėks jau pirmojo atlydžio metu, nes Lietuvoje žiemą nebūna pastovių šalčių. Dėl to laukti šalčių, kad „durpės liktų sausos“ nėra prasmės. Sveiki ir tinkamai tręšti augalai šiuo metu jau turi turėti daug sumedėjusių tvirtų stiebų, kurie pilnai pasiruošę žiemojimui ir keletas jaunų dar šviežių stiebų nėra priežastis atidėlioti darbus. Sausasis dengimo būdas, kai dengiamosios medžiagos vėliau uždengiamos hidroizoliacija reikalingas tik pačioms lepiausioms rožių veislėms. Jums spręsti, ar tokias veisles iš viso verta auginti mūsų klimato sąlygomis, kai yra pakankamai nemažai veislių, kurios puikiai žiemoja įdedant mažiau triūso.

Dienos vis trumpėja, ir didesnių kolekcijų dengimas užtrunka ilgai. Kai kuriuos darbus (prikasimus, lenkimus ir ilgų stiebų prismeigimus su vielomis) reikia padaryti dar prieš užšąlant žemei. Jei dengti šiuo metu dar galimybių nėra ir planuojate dengti vėlai – pasirūpinkite, kad dengimui skirtos durpės iki dengimo negulėtų lauke. Skaldyti į ledą sušąlusias durpes - menkas malonumas ir suledėjusių durpių luitais apdėlioti rožes taip, kad jos saugotų nuo šalčio yra keblu.

Mes nerekomenduojame rožių smarkiai genėti prieš žiemą. Net ir žinant, kad pavasarį didžioji dalis šakų pvz., pas AH rožes bus nušąlusios ir jas reikės nukirpti, Nuo trumpo kirpimo rudenį verčiau susilaikykite. Rudeninis genėjimas gali būti tik kosmetinis, stiebus galima patrumpinti maždaug trečdaliu. Trumpai nugenėtos rožės yra linkusios greičiau leisti naujus ūglius ir neretai pradeda sprogti dar žiemą. Užsitęsus atlydžiams gali pajudėti ir negėnėtų rožių pumpurai, tačiau pirma pradeda sprogti smulkių šakelių pumpurai (o joms nušalus krūmas patiria mažesnius nuostolius), tuo tarpu trumpai nugenėti krūmai iš karto sprogsta nuo pagrindo – pajuda pagrindiniai pumpurai. Jiems nušąlus pavasarinis sprogimas būna labai silpnas, ar augalas iš viso žūva. Nedengiamų rožių genėjimą taip pat geriau atidėti pavasariui.

Labai dažnai literatūroje rašoma apie būtinybę nuimti lapus, juos sugrėbti ir sudeginti. Taip galite daryti jau su byrančiais ir ligotais lapais. Tačiau yra daug veislių, kurios ir dabar stovi su gražiausiais žaliais lapais. Tokių lapų nuimti nerekomenduojame, nes augalas lapuose ir žaliuose stiebuose yra sukaupęs maisto medžiagas, kurias naudoja pumpurų ir šaknų auginimui, brendimui. Be to, tankesniame gėlyne kabantys lapai kuriam laikui sudaro užuovėją ties žemės paviršiumi ir dirvožemis atvėsta lėčiau – augalas patiria mažesnį stresą, turi daugiau laiko „grūdinimuisi“. Gavęs šalčio augalas iš lapų pasiima dalį maisto medžiagų, lapai pagelsta ar parausta ir nukrenta patys. Jei jus jaudina ant lapų peržiemoti galintys ligų sukėlėjai – rožes prieš dengdami nupurkškite vario preparatais.

Dengimas: kuo giliau žemėje, tuo šilčiau. Iš žemės gelmių per visą žiemą išskiriama šiluma – mūsų klimate vos daugiau nei metro gylyje niekada nebūna minusinės temperatūros. Ne, ne, metro storio žemių sluoksniu apkasinėti rožių tikrai nereikia, tačiau net ir palyginti plonas – vos 15-20 cm žemių, durpių, komposto ar mulčo kauburėlis ženkliai sumažina ekstremalius temperatūrų svyravimus ties dirvos paviršiumi ir to pakanka daugeliui rožių išsaugoti per žiemą. Išimtis – Vijokliai.

Minimalus dengimo būdas (apkaupiant krūmo apačią durpėmis, žemėmis, kompostu ir t.t.) tinka ir būtinas visoms rožių grupėms ir veislėms, kurias reikia dengti. Tolimesnė dengimo išmonė (šakų lenkimai, eglišakiai, agrodangos, namelių statymai ir t.t.) yra jau jūsų pasirinkimo laisvė. Tik apkauptos rožės po normalios šaltos žiemos pavasarį pasitiks juodais stiebais. Tik pati apatinė – apkauptoji stiebų dalis liks žalia ir iš jos atsprogs nauji ūgliai. Ant pirmamečių ūglių žiedus kraunančios veislės puikiai žydės, ant antramečių ūglių žiedus kraunančios veislės tik auginsis stiebus ir nežydės. Jei dengsite daugiau (šakų lenkimas, agrodangos, namų statymas....) – pavasarį turėsite mažiau pajuodusių stiebų (arba jie iš viso nepajuoduos), išlošite keliomis savaitėmis ankstesnį žydėjimą, vešlesnį ir aukštesnį krūmą vasaros pirmoje pusėje. Jau vasaros viduryje jūs nelabai atskirtumėte skirtingu būdu dengtas žemo ūgio (kurios užauga iki 1 m.) rožes. Tiek minimaliai dengtos tiek ir kruopščiai dengtos atrodys daugmaž vienodai. Vasaros gale susilygina ir vidutinio ūgio (tų, kurios užauga iki 1,5 m.) rožių augimas. Jei norite turėti įspūdingą vijoklį ar aukštą vešlų 2 m  aukščio krūmą (5-6 zonos veislių)– minimalaus dengimo neužteks.

Beveik 95 proc. vijoklinių rožių Lietuvoje reikia kruopščiai dengti. Uždengus minimaliai (užpilant kauburėlį ant pagrindo), turėsite tik aukštoką krūmą, bet ne Jūsų fantazijose ar reklamose dažniausiai matomą arką/namą/pavėsinę, apaugusią rožėmis. Stiebus reikia nuimti nuo atramų, prilenkti prie žemės ir visaip kaip užklostyti. Ir tai ne taip paprasta nei atrodo visiems pradinukams :) Šakos dažnai būna storos ir ne tokios lanksčios, o dar tie dygliai... Čia tikrai neapsieisite be nuostolių – dažnai kelios šakos tiesiog išlūžta. Šakas nuo atramų galima atrišti jau rugsėjį ir palaipsniui vis pratinti prie palenkimo. Kad būtų lengviau lenkti, vasaros gale galima iškirpti senas, jau žydėjusias, nelanksčias šakas, paliekant jaunus, šių metų ūglius. Labai nerekomenduojame sezono eigoje sudėtingai raišioti vijoklinių rožių šakas prie atramų (perkišti per treliažų akutes ir t.t. ) – visada pagalvokite kaip reikės rudenį tas dygliuotas ir nelabai lanksčias šakas nuimti. Surišant šakas, stenkitės, kad dygliai nesubraižytų žievės, nes taip padidėja galimybė patekti degligės sukėlėjams. Šakas lėtai ir tvirtai spustelėkite ir suriškite, lenkite prie žemės. Stačias dengimas, neuimamant nuo atramų, nėra toks efektyvus kaip prilenkimas prie žemės. Tokį kruopštų, šakų lenkimo prie žemės būdą rekomenduojame ir tiems, kas augina aukštus, 1,5-2 m aukščio apšąlančius krūmus, ypač tuos, kurie žydi ant antramečių stiebų.

Gegužės mėnesį visada atsiranda daugybė žmonių, ieškančių stiebinių rožių. Mes stiebinių rožių nedauginame dėl vienos svarbios priežasties: tik keletas augintojų sugeba jas išsaugoti per žiemą. Tie, kas moka ir supranta kaip jas išsaugoti per žiemą – gerais rezultatais dažniausiai džiaugiasi 2-3 metus.

Jei auginate rožes lauko vazone – būtinai pasirūpinkite jų žiemojimu. Galima išimti rožę iš vazono ir paguldžius visa krūmą prikasti grunte. Arba nešti vazoną į vėsią, bet ne per šiltą patalpą (augalas neturi pradėti vegetuoti). Nepamirškite retkarčiais aplankyti patalpoje įneštą rožę ir negausiai palieti. Dirvožemis vazone žiemos metu turi būti drėgnas, bet ne per šlapias.


Jei visi šie rūpesčiai Jums kelia galvos skausmą, ateityje rinkitės šalčiams atsparias rožes ar erškėčius. Renkantis šio tipo rožes teks daryti kompromisus dėl augalo išvaizdos - deja, kol kas niekas neišvedė raukšlėtalapio erškėčio veislės su ryškiai raudonais arbatinėms hibridinėms rožėms būdingos formos žiedais, tačiau tarp šalčiui atsparių rožių yra tikrai dekoratyvių veislių ir formų, be to, auginant  šalčiams atsparias rožes nebereikės skaityti straipsnių apie rožių dengimą žiemai. J