Užutrakio dvaro sodybos rožės

 

 

“Galų galiausiai kažkas sugrįžta prie šių senovinių rožių kaip kažkas sugrįžta prie senos muzikos ar poezijos. Sodui reikia senų asociacijų, kaip namams reikia daiktų su kuriais gyveno.” (1928 m. “American Rose Annual”)

Pagal Jadvygos Tiškevičienes amžininkų prisiminimus: ji labai mėgo baltas ir raudonas rožes, įveistas dvaro sodininko. Tomis rožėmis ne tik puošė koplyčią rūmuose, bet ir siųsdavo jas keltu į Trakų bažnyčią altoriui puošti...

É. André Prancūzijoje suprojektavo iki šių dienų garsų Haye rožyną (Roseraie de L'Hay). Užutrakio parke pasodintos XIX a. rožės tarsi primena šį unikalų É. André kūrinį. Nemažai senovinių rožių veislių išliko tik šio rožyno dėka.

Gėlynas piešais rūmus. Iš pradžių buvo taip:


Pirmieji metai 'Jacques Cartier' (Moreau-Robert, Prancūzija, 1868 m.) ir 'Salet' (Francois Lacharme, Prancūzija, 1854 m.)  rožėms:

 

Trečiais metais po pasodinimo. 'Jacques Cartier' (portlando grupės rožė) išoriniame dvigubam rate, 'Salet' (Moss grupės rožė) - vidiniame rate. Abi labai panašios, tik iš arčiau matosi skirtumai, 'Salet' yra aukštesnė:


 

Dar jaunos, nelabai aukštos Bourbon grupės rožės 'Honorine de Brabant' (atrado Remi Tanne, Prancūzija, 1916 m.). Po kelių metų jos jau buvo dviejų metrų aukščio. Žiedai subtiliai margi:

 

É. André nenuvertino vieną kartą žydinčių rožių grožio. Jis suprato, kad žiedo dydis ir žydėjimo gausumas nėra pagrindiniai kriterijai, jam rūpėjo viso krūmo dekoratyvumas bei atsparumas vietinėms sąlygoms. 1879 m. veikalo “L’Art des jardins traité général de la composition des parcs et jardins” augalų sąrašuose jis mini visai tuo metu nepopuliarias vieną kartą žydinčias Rosa pimpinellifolia L. ir Rosa multiflora Thunb. veisles, Damaskines, “Moss” bei Provanso rožes kaip labai dekoratyvius krūmus, tinkačius peizažiniam parkui. 1902 m “Revue Horticole” publikuotame straipsnyje “Du rôle décorative et pittoresque des rosiers” É. André nori atkreipti dėmesį į gamtos sukurtas rūšis ir veisles, su nedideliais bet labai gausiais žiedais, siūlo nesutapatinti pavadinimo “gražios rožės” su “dideliais žiedais”, teigia, kad gausybė mažų žiedų duoda geresnį efektą.

Vietinė, Lietuvoje senuose želdiniuose rasta, Rosa centfolia (Provanso rožė) forma:


 

Deja, 'kapitalinio' parterio tvarkymo metu, rožės buvo iškastos. 'Jacques Cartier' grįžo atgal į savo vietą, o vietoje 'Honorine de Brabant' parinkom 'Mme Isaac Pereire' (Garcon, Prancūzija, 1881 m.) - norėjosi šalia rausvųjų 'Jacques Cartier' šiek tiek kitokio atspalvio rožių. Čia joms dar tik pirmieji metai (užauga iki  2 m ir daugiau):


 

Pietinio parterio gėlynuose auga žema poliantinė 'Marie Pavic' (Aliegatiere, Prancūzija, 1888 m.) ir aukštesnė remontantinė 'Frau Karl Druschki' (Lambert, Vokietija, 1901 m.):