Šių dienų rožių veislės – autoriniai kūriniai

 

Šį kartą straipsnis „aštria“ ir Lietuvoje dar nelabai žinoma tema: apie augalų selekcininkų autorines teises. Naujai išvesta augalo veislė yra selekcininko ar jo teises įsigijusios kompanijos intelektuali nuosavybė.

 

 

'Graham Thomas ®' David Austin rožyne Anglijoje.

Taip, taip, teisingai supratote – žmogaus sukurta augalo veislė teisiniu požiūriu yra toks pats produktas kaip programinė įranga ar menininko kūrinys ir šiuos produktus vienodai gina įstatymai.

Visame civilizuotame pasaulyje (kuriam priklauso (?) ir Lietuva :)) selekcininkų teises gina keletas įstatymų. Dažniausiai ūkiniu požiūriu vertingas veisles autoriai apsaugo Augalų Selekcininkų Teisėmis (Plant breeders' rights, kai kuriose šalyse įstatymas žinomas kaip “plant variety rights”). Kaip papildoma apsauga augalų veislė gali būti patentuojama ir/arba jai suteikiamas prekinis ženklas. Taip pat konkrečiose valstybėse gali galioti ir papildomi įstatymai, ginantys selekcininkų teises į savo kūrinį.

Kadangi kiekvienas „apsaugos lygis“ selekcininkui gana daug kainuoja, tai konkreti veislė gali būti apsaugoma tik vienu iš minėtų įstatymų, arba iš viso nesaugoma. Selekcininkas, rinkai pristatydamas naują veislę, pats sprendžia kokią apsaugą suteikti savo kūriniui. Apsaugomos tik komerciniu požiūriu vertingiausios veislės, kurių platinimo kontrolė selekcininkui gali atnešti pelno. Jei selekcininkas mano, jog veislė bus įdomi tik mažam vartotojų kiekiui ir nebus labai populiari, jos teisių saugoti jam neapsimokės (t.y., tokia veislė gali būti leidžiama platinti laisvai). Deja, bent jau rožių selekcijoje, tokios veislės dažniausiai tiesiog neregistruojamos. Kartais pavieniai selekcininkai-entuziastai užregistruoja puikias veisles, kurių platinimo neapriboja įvairiomis apsaugomis, tačiau dėl reklamos stygiaus tokios veislės retai tampa itin populiarios. Dažniausiai neturėdamos lėšų veislės apsaugai ir reklamai mažos selekcinės kompanijos ar pavieniai selekcininkai teises į perspektyvų kūrinį parduoda stambesnei kompanijai, kuri rūpinasi tolesniu veislės platinimu.

Augalų veislės pradėtos patentuoti XX a. pirmoje pusėje. Ši idėja kilo būtent rožių selekcininkams. Daugeliui puikiai žinoma ir Lietuvoje populiari rožių veislė ‚New Dawn‘ 1930 m. JAV yra pirmasis patentuotas augalas pasaulyje.

Augalų Selekcininkų Teisėmis ir Patentais apsaugotų veislių apsaugos terminas yra ribotas: dažniausiai augalų veislės apsauga trunka 20 metų, tačiau vis dar populiarių veislių teisių apsauga gali būti pratęsiama 5-10 metų. Didžioji dauguma rožių veislių, kurios yra užregistruotos per pastaruosius 25 metus, yra saugomos autorinių teisių. Stambios selekcinės kompanijos, tokios kaip David Austin® Roses, W. Kordes’ Söhne, Rosen Tantau, Harkness, Meidilland®, ir kt. apsaugo visas naujas į rinką išleidžiamas veisles.

Reikia paminėti dar vieną priemonę, kurią rožių selekcinės kompanijos labai dažnai naudoja savo kūriniams apsaugoti: naujų veislių tikrieji pavadinimai nėra plačiai reklamuojami, o vietoje jų kataloguose ir reklamose naudojami skambūs prekiniai ženklai (žymimi „®“ ar „™“ simboliais). Tikrasis veislės vardas rašomas skliausteliuose arba išvis nerašomas (veislės vardo vartojimą nurodo teisių savininkas). Pvz., prekinį ženklą „Knock Out ®“ turinčios rožės veislės vardas yra ‚RADrazz‘. Naudodamas prekės ženklus vietoje veislės vardo selekcininkas įgyja teisę pakeisti tikrąją veislę, nekeisdamas gerai išreklamuoto prekės ženklo, įgyja teisę kontroliuoti ne tik pačių veislių dauginimą ir platinimą, bet ir jų prekinių vardų naudojimą! Be to, prekės ženklų apsauga gali būti pratęsiama neribotą laiką. Vardų „Adidas ®“, „Ferrari ®“ „Gucci ®“ ir „Graham Thomas ®“ naudojimas yra reguliuojamas tų pačių įstatymų ir tarptautinių susitarimų.

Apsaugotas rožių veisles draudžiama dauginti vegetatyviai (auginiais, skiepijimo, akiavimo būdu) ir pardavinėti be autoriaus sutikimo. Dauginti (kopijuoti) rožę, tai tas pats, kas kopijuoti programinę įrangą ar kt. intelektualinį produktą. Norint dauginti ir platinti autorių teisių saugomas veisles, ar naudoti prekinius ženklus reikia gauti selekcininką atstovaujančios ir teises į prekės ženklus turinčios kompanijos licenziją. Įvairios selekcinės kompanijos turi skirtingus reikalavimus jų veisles siekiantiems dauginti asmenims ar įmonėms, tačiau yra keletas reikalavimų, kuriuos licencininkams kelia dauguma selekcinių kompanijų: pardavimui skirti augalai turi atitikti griežtus kokybės standartus, turi būti atitinkamai žymimi (dažniausiai selekcinės kompanijos tiekiamomis t.t. pavyzdžio etiketėmis) ir, be abejo, už augalus turi būti sumokamas licencinis mokestis veislės savininkui. Be to, kad užtikrintų veislės tapatybę augintojas turi įsigyti pirminę dauginamąją medžiagą tiesiai iš selekcininko. Dėl to apsaugotos rožių veislės beveik visada yra brangesnės nei neturinčios teisinių apsaugų. Didžiosios kompanijos kontroliuoja rinkoje parduodamų augalų kokybę (nei viena save gerbianti kompanija nenorėtų, kad jos vardas būtų siejamas su nekokybiška produkcija). Pažeidęs reikalavimus licencininkas gali netekti licenzijos. Dėl to įsigydamas sodinukus iš licencijuotų augintojų pirkėjas gali tikėtis t.t. standartus atitinkančios augalo kokybės ir veislės atitikimo.

Jei pasidauginate keletą augalo egzempliorių sau, niekas už tai nebaus, tačiau jei veislę dauginate dideliais kiekiais ir ją parduodate - jūs jau pavagiate rožės „kūrėjo“ pajamas. Jei tu esi bet kokios intelektualios nuosavybės kūrėjas, kuriai sukurti sugaišai daugybę laiko, energijos ir pinigų – tu rimtai reaguosi į pajamų praradimą. Per pastarąjį dešimtmetį kaimyninėje Lenkijoje „nelegalių rožių ūkių“ kiekis stipriai sumažėjo. Ūkiai yra anonimiškai tikrinami selekcinių kompanijų atstovų. Ne vienas ūkis už nelegaliai padaugintus augalus sumokėjo milžiniškas baudas, jų savininkai patraukiami kriminalinėn atsakomybėn, nelegalūs augalai – sunaikinami.

Deja, Lietuva vis dar sunkiai priskirtina „civilizuotoms“ šalims – autorių teisės čia yra sunkiai suvokiamas dalykas. Nors vis rečiau ieškome nelegalių piratinių muzikos įrašų turguose, bet vis dar stovime mugių eilėse prie „latviškų“, „lenkiškų“ ir „lietuviškų“ rožių, nes jos pigios ar ne? Ir mums visai nesvarbu, kad šie rožių sodinukai neatitinka jokių kokybės standartų, ir kad jie užauginti nelegaliai, apvagiant selekcininkus, kurių rožes mes taip mylime...

Žinoma, yra daugybė neapsaugotų rožių veislių. Tai ir senovinės rožės, ir rožės, kurių apsaugos galiojimas pasibaigęs. Taip pat yra pavienių selekcininkų, kurie registruoja naujas veisles, tačiau nerenka jokių mokesčių. Tokias rožes galima dauginti ir pardavinėti be jokių apribojimų. Ir nebūtinai naujos veislės yra geresnės už ankstesnes. Tačiau beveik visada naujesnės veislės būna labiau išreklamuotos ir dėl to populiaresnės. Negaudami licencinių mokesčių, selekcininkai būtų mažai suinteresuoti kurti naujas veisles, nes selekcija – labai brangus ir ilgas procesas, todėl prieš pirkdami neseniai pristatytos veislės sodinuką pasidomėkite, ar augalų augintojas sumokėjo selekcininkui jo dalį. Tai padaryti labai nesunku: augalai, už kuriuos sumokėtas licencinis mokestis privalo turėti specialias selekcininko nustatyto pavyzdžio etiketes (kokias etiketes naudoja konkreti selekcinė kompanija galite pasitikrinti jų internetiniuose puslapiuose). O galbūt jūs turite reikalą su „piratu“?

Dovilė Rylienė, Mindaugas Ryla
Sibirkos Rožynas