Senovinės rožės

Senovinėmis rožėmis vadinamos nuo neatmenamų laikų iki 1867 m. augintos rožių veislės. 1867 metais buvo išvesta viena pirmųjų Arbatinių Hibridinių rožių ‘La France’. Šios veislės introdukcijos data naudojama atskirti senovines sodo rožes nuo modernių.

Pagrindinės Senovinių rožių grupės: Prancūzinės rožės, Damaskinės rožės, Baltažiedės rožės, Provanso rožės, “Moss” rožės, Bourbon rožės, Kininės rožės, Arbatinės rožės, Noisette rožės ir Remontantinės rožės.

Vieną kartą žydinčios Prancūzinės, Damaskinės, Baltažiedės, Provanso ir “Moss” rožės buvo auginamos iki XVIII a. pabaigos, XIX a. vidurio. Ypač populiarios buvo XVIII a. ir XIX a. pirmoje pusėje.

XVIII a. pabaigoje į Europą buvo atvežtos pirmosios kiniškos rožės, kurios sukėlė tikrą revoliuciją Europos rožių pasaulyje. Šios rožės buvo intensyviai kryžminamos su vietinėm vieną kartą žydinčiom Europos rožių veislėm. XIX a. vidury atsirado naujos, pakartotinai žydinčios rožių grupės: Bourbon, Noisette, Arbatinės, Kininės, Remontantinės rožės.

Daugelis senovinių rožių veislių išliko iki šių dienų tik savo atsparumo bei nepaprasto grožio bei kvapo dėka.