
Viduramžių Europos vienuoliai augino Rosa gallica ‚Officinalis‘, dar vadinamą ‚vaistininkų rože‘. Jos žiedlapius bei vaisius naudojo vynui, arbatai, uogienei bei sirupui gaminti, o taip pat ir visai eilei gydančių preparatų. Tačiau vienuolius domino ne tik rožių kulinarinės ar vaistinės savybės. Turint omenyje viduramžių sanitarijos lygį (o tiksliau, jos visišką nebuvimą), rožių potpourri, kvepiantys maišeliai bei kvepalai buvo greičiau būtinybė, nei prabanga. O su kartu su rožėmis vienuolynų soduose augo ir prieskoninės žolelės...